 "Mūsų noras patirti tokią meilę susijęs su troškimu pajusti gyvenimo pilnatvę. Todėl aistros apimtam žmogui ir reikalingas partneris – ne dėl to, kad jį pažintų, mylėtų, o tam, kad jaustų, jog jo gyvenimas yra vertingas. Ir šiuo atveju mes labai sunkiai išgyvename neigiamą atsaką: nes iš pradžių gauname, o po to iš mūsų atimama – ne meilė, o viltis, kad šie santykiai galėjo suteikti mano buvimui tikslą. Dažnai apimti aistros partneriai įsivaizduoja esantys viena esybe – ir šiuo atveju aistra „parazituoja“ ne moters ir vyro, o daug archaiškesniais motinos ir kūdikio, kurie kažkada iš tiesų buvo vienu, santykiais". |
Naujienos >